tėvynė

tėvỹnė sf. (2) Rtr Š, DŽ 1. RtŽ, NdŽ, DrskŽ, Lkš, Lzd, Stk, Mrs, Sem, Ppr, Krm, Msn, Vdšk, Mlt, Ck, Trgn, Sb, Šmn, Antš, Slm, Krns, Svn, Klov, Pmp, Rz, Sdb, Lg, Pš, Mšk, Pp, Trk, Tl, KlvrŽ, Skd, Plng, Žgč, Grd gimtoji vieta, gimtinė, tėviškė: Kur tėvai gyvena, ten tėvỹnė J. Tę buvo mano tėvỹnė, tę gimiau, augau Škt. Prie šitam ežerui mano tėvỹnė Gdr. Du kilometrai lig tėvỹnės DūnŽ. Mes kai tėvỹnėj gyvenom, tai sudainuodavom Ob. Kad aš buvau savo tėvỹnė[je], dirbau kaip pasiutusi Ub. Dar kai tėvỹnėj buvau, tai linus brukdavau Kbr. Man vis rūpi tėvỹnėj apsdairyt Užp. Einu tėvỹnėn kieminėt Pl. Atvažiavo savo tėvỹnėn pasilsėt Skp. Iš tėvynės atvažiavai ir prašai man valgyt Sb. O kada parejo ing savo tėvynę, rado jau tėvus išmirusius abudu DS75(Rs). Vis glaudžiasi an savus, an tėvỹnę Mžš. Jie mieste pasiblaškė, atvažiavo čia, savo tėvỹnėn Kvr. Savo tėvỹnėj i sėdžiu Ad. Parsivežė panytėlę iš bagotos tėvynė̃lės (d.) Vlk. Toli mano tėvynėlė – du šimtai mylelių NS955. | prk.: Tikra tėvỹnė čia an to kalnuko (kapuose) Grd. Dangus mano tėvynė brš. Antroj pusėj po dešine matos tėvynė amžina (kapai) LTR(Pkr). Man jau nebetoli tėvỹnė Sl. ^ Dūmas tėvynės už svetimą ugnę šviesesnis VP16. ║ tėvų namai: Savo tėvỹnę pardavė malkom, o patys miestan išsikėlė Krs. Mano tėvỹnė sudegė Alvt. Tėvỹnės nebė[ra], visą kaimą nugrovė ir aparė Rdn. Ot nuejo tėvỹnė – niekam nereikia Dglš. Leka visi iš tėvỹnės užsimerkę Krš. Iš savo tėvỹnės, iš savo tėvų trobelės niekur neisu Yl. Tas brolis, ans ten tėvynė[je] gyveno Kv. Tėvỹnę palikau broliu, o čia – užkurys Trs. Sesuo gyvena tėvỹnė[je], munie dalį devė Jdr. Nueinu pažiūrėt savo tėvỹnės, kai kada ir apsiraudu Kvr. Tie žmonės tai sugrįžo į savo tėvynes, tę atgal PnmŽ. Jau šitai po tas tėvų tėvynès visokių tų kapalių Kl. Tėvỹnę vėl atgal nusipirko: čia gimė, čia reiks ir numirt Grž. Jin dar gaus pasogos iš tėvỹnės Pc. ^ Nors ir šiaudinė, bet tėvỹnė Kp. ║ [i]ūkis, namai: Dėjau pinigus, gal seksis naują tėvỹnę pirkt Vrn. 2. LL125, L, Rtr, NdŽ, KŽ gimtasis kraštas: Ginti, mylėti tėvỹnę DŽ¹. Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę kaip lietuvnykų širdys ant vieną tėvỹnę A.Baran. Graudu buvo ir man, nors ne kareiviu pargrįžau tėvynėn J.Bil. Kada prūsų pirmą kartą įkelta koja naujojon savo tėvynėn, to mes nežinome K.Būg. Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, tai mūsų tėvynė graži Lietuva Mair. Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žemė! V.Kudir. Graži tu, mano brangi tėvyne, šalis, kur miega kapuos didvyriai Mair. Akys vien tėvynės vargus temato Pt. Ilgu be tėvynės, nyku be savų S.Nėr. Visa aukoju tau, tėvyne: savo jaunystę, sveikatą, turtus, savo svajonėles mergautines A.Vien. Įdiekit, motinos, vaikams tėvynės meilę kuo didžiausią J.Marcin. Gynė sa[vo] tėvỹnę Dv. Oi skrido skrido pulkas gulbelių, tėvỹnės ginti ragin brolelius (d.) Sdr. Štai grįžta iš karės tėvynės sargai, garsiai nusižvengė juodbėri žirgai LTR(Krok). Iš mūs tėvynėlės pradė[jo] karas kilti LTR(Mrj). | Pagal žiedo spalvą lengva nustatyti paukščio tėvynę sp. Tėvỹnė levų yra tai lankos Afrikos BM2(Kp). ^ Geriau tėvynėj elgetauti negu svetimoj šaly ponauti LTsV215(Šll). Žmogus be tėvynės – lakštingala be giesmės LTR(Šl). 3. prk. ko nors kilimo, atsiradimo vieta: Arbatos tėvynė – Kinija rš. 4. Krs euf. cunnus.

◊ į tėvỹnę važiúoti mirti: Nieko nepasitaisau, must reiks važiúoti į tėvỹnę End.

tėvỹnėn šaũkia laikas mirti: Dagi nešaũkia tėvỹnėn Trgn.